Birželio 11 d., eidamas 86 metus, mirė vienas iš puslaidininkių fizikos pradininkų Lietuvoje, Vilniaus universiteto (VU) profesorius emeritas, habilituotas mokslų daktaras Juozas Vidmantis Vaitkus, skelbia VU Fizikos fakultetas.
Visą savo profesinį gyvenimą prof. J. V. Vaitkus paskyrė VU: 1958 m. pradėjęs studijuoti fiziką, vėliau tapo vienu ryškiausių mokslininkų ir vadovų.
Profesorius anksti gebėjo įžvelgti lazerių panaudojimo puslaidininkių tyrimams, optoelektronikos, nanomokslo, puslaidininkinių jutiklių pritaikymo CERN reikmėms perspektyvas. Jo iniciatyva pradėtas ir aktyviai plėtotas Lietuvos mokslinis bendradarbiavimas su CERN.
Prof. J. V. Vaitkus du kartus ėmėsi VU prorektoriaus pareigų politinių pokyčių ir akademinių permainų laikotarpiu (1986–1991 m. ir 2002–2007 m.), buvo ilgametis VU Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas, vadovavo VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutui bei VU–CERN Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centrui.
Profesorius buvo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, ilgai pirmininkavo Lietuvos fizikų draugijai, savo mokslinių tyrimų rezultatais ir tarptautiniu bendradarbiavimu garsino Lietuvos vardą.
Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių, yra 17 išradimų autorius. Parengė monografijas „Puslaidininkių su giliaisiais lygmenimis fizika ir medžiagotyra“ (1987), „Vilniaus universiteto puslaidininkių fizikos katedros penkiasdešimtmetis ir dabartis. 1960–2010–2015“ (2016). Rengė metodinius leidinius, vadovėlius.
Stažavosi ir dirbo mokslinį darbą žymiuose Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos universitetuose. Tyrimų sritys – puslaidininkių fizika, lazerinės spinduliuotės ir jonizuojančios radiacijos poveikis kietiesiems kūnams, netiesinės optikos ir fotolaidumo metodų panaudojimas puslaidininkių parametrams tirti.
Lietuvos mokslų premijos laureatas (1996, 2005, 2021). Apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2002), Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2021).
„Netekome mokslo lyderio, įžvalgaus mokslininko, plataus akiračio erudito, įkvepiančio mokytojo, geranoriško bendradarbio, nuoširdaus draugo. Prof. J. V. Vaitkus mums paliko autobiografiją „Šviesos metai. Atsiminimai“ (2025), tačiau šviesūs prisiminimai apie jį daugelio studentų ir bendradarbių širdyse pasklidę nepalyginamai plačiau nei knyga. Dėkojame profesoriui už tą šviesą, kurią jis skleidė 85 savo gyvenimo metus“, – rašoma VU FF pranešime.
Atsisveikinimas vyks Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje (adresas Šv. Jono 12, Vilnius ) sekmadienį birželio 14 d. nuo 16:00 iki 20:30 (Šv. Mišios 18:00) ir pirmadienį birželio 15 d. nuo 9:00 iki 11:30. Po to urna bus nunešta į Šv. Jonų bažnyčios varpinę norintiems ištarti paskutiniam sudie, iš kur 13:00 išvykstame į Antakalnio kapines.
Prezidentas reiškia užuojautą dėl mokslininko Juozo Vidmančio Vaitkaus mirties
Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl profesoriaus Juozo Vidmančio Vaitkaus mirties.
Pasak šalies vadovo, Lietuva neteko iškilaus mokslininko, vieno iš puslaidininkių fizikos pradininkų šalyje.
„Profesorius J. V. Vaitkus priklausė tai mokslininkų kartai, kuri ne tik kūrė Lietuvos fizikos mokyklą, bet ir gebėjo drąsiai matyti ateitį. Jo įžvalgos apie lazerių taikymą puslaidininkių tyrimuose, optoelektroniką, nanomokslą, puslaidininkinius jutiklius ir Lietuvos mokslinį bendradarbiavimą su CERN liudijo nepaprastą gebėjimą jungti fundamentinį mokslą su technologine pažanga ir tarptautinėmis galimybėmis“, – rašoma prezidento užuojautoje.
Pasak G. Nausėdos, J. V. Vaitkus savo gyvenimu skleidė šviesą – mokslo, minties, žmogiškumo ir pareigos, kuri išliks visų atmintyje ir Lietuvos mokslo istorijoje.
